Tautos tradicijos Čekijoje visada buvo susijusios su švenčių kalendoriumi. Žiemą tradiciniai ritualai siejami su gavėnia, o pavasarį – su Velykomis. Tačiau ir po Velykų Čekijoje netrūksta įdomių liaudies papročių.
Paskutinė balandžio naktis, dar vadinama Valpurgijos naktimi, Čekijoje tradiciškai siejama su „raganų deginimu“. Šis įdomus paprotys siekia dar ikikrikščioniškus laikus, kai buvo tikima, kad naktį iš balandžio 30 d. į gegužės 1 d. piktosios dvasios turi didžiausią galią ir žmonės nuo jų turi saugoti ne tik save, bet ir savo namiškius bei gyvulius. Buvo tikima, kad šią naktį daug raganų skrenda į susitikimus ant kalnų. Pasak liaudies tikėjimo, raganas galėjo nužudyti tik ugnis, todėl vakarais kalnų ir kalvų viršūnėse buvo kūrenami laužai, buvo rengiamos vaišės ir skambūs vakarėliai, siekiant atbaidyti piktąsias dvasias ir raganas. Kartais tam pačiam tikslui į orą buvo metamos degančios šluotos ar skudurų kamuoliai, į ugnį metamos raganų figūros iš šiaudų ir medžio. Šiandien „raganų deginimas“ švenčiamas džiugių švenčių pavidalu. Kur Čekijoje švenčiama ši šventė? Dažniausiai kur nors už miesto ar kaimuose, bet ir Prahoje ar Brno. Paprastai kūrenamas laužas ir žmonės linksminasi nuo ankstyvos popietės. Skamba muzika, rengiama programa vaikams, kūrenami griliai. Daugiau informacijos gausite bet kuriame vietiniame turizmo informacijos centre.
Dar vienas pavasariškas paprotys, sutampantis su Valpurgijos naktimi – gegužės medžio ruošimas. Medžio kamienas be šakų ir žievės, išskyrus viršutinę dalį, papuoštas spalvingomis minkštojo popieriaus juostelėmis ir vainiku, centrinėje kaimo ar miestelio dalyje paprastai būdavo statomas balandžio 30 d. arba gegužės 1 d. Gegužės medžio ruošimas susijęs su įdomiu papročiu – naktį medį reikia saugoti nuo gretimų kaimų vyrų, kurie bando jį nukirsti ar nupjauti viršūnę. Priklausomai nuo regiono ir tradicijų, tai gali vykti iki saulėtekio arba iki pirmojo gaidžio giedojimo. Jei pavyks, kaimui bus gėda. Kai kur gegužės medis saugomas iki trijų dienų ir naktų. Gegužės medį dažniausiai ruošia jaunieji kaimo gyventojai. Tai puiki proga smagiai praleisti laiką, susipažinti ar bent jau ištraukti iš spintos ir pravėdinti tautinius rūbus. Ši tradicija ypač gyva Moravijoje.
Kasmetinės Karalių eitynės yra visiškai unikalus renginys. Todėl prieš 10 metų jis buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Tai iškilmingas paradas, kurio pagrindinis veikėjas yra karalius – apie 10-12 metų berniukas ant žirgo, apsirengęs moteriškais tautiniais rūbais. Jį lydi būrys berniukų ant papuoštų žirgų ir sargybiniai su ištrauktais kardais. Ši tradicija ypač puoselėjama pietinėje ir pietrytinėje Moravijos dalyje. Pavyzdžiui, Vlčnove, Moravijos pietrytinėje dalyje, paradas turi daugiau nei 200 metų tradicijas. Kaimo gyventojai sako, kad tai unikali įšventinimo ceremonija, kurios metu į suaugusių vyrų ratą priimami aštuoniolikmečiai vaikinai. Kiekvienas iš jaunuolių tampa karališkosios komandos dalyviu tik vieną kartą gyvenime. Karalių procesija vyksta per Sekmines, kai krikščionys švenčia Šventosios Dvasios nužengimą, bet pati tradicija išliko nuo pagonybės laikų, kai gyvenimo pilnatvės, grožio ir jaunatviškumo šventė buvo siejama su saulėgrįža ir pavasario kulminacija. Dabar Karalių eitynes galima pamatyti Vlčnove paskutinį gegužės sekmadienį. Vyksta ir folkloro kolektyvų pasirodymai, liaudiškos muzikos koncertai, vyno degustacija, amatininkų turgus ir parodos. Karalių eitynes galima stebėti ir kitose Slovakijos regiono vietose (Kunovicėje, Hluke, Kyjove) arba Hanos regione (Doloplazuose, Hropynėje, Kojetine).
Dar viena čekų tradicija – bučinys po žydinčiu medžiu gegužės 1 d. yra tarsi pareiga įsimylėjusioms poroms. Ši tradicija prasidėjo dėl čekų romantizmo poeto Karelio Hyneko Machos eilėraščio „Gegužis“ parašyto 1836 m. Taip pat gegužės 1 d. švenčiama rožinio vyno šventė, kai pirmaujantys Moravijos ir Čekijos vyndariai varžosi gamindami geriausią rožinį vyną. Šį festivalį galite aplankyti, pavyzdžiui, šalia Prahos pilies esančiame Šv. Vaclovo vynuogyne. Gegužės mėnesį Čekijoje prasideda ir kurortinis sezonas, kai svečiams atidaromi Čekijos ir Moravijos SPA centrai ir sanatorijos. Žinoma, šiandien į kurortą – pavyzdžiui, Luhačovicę ar Karlovi Varus – galima atvykti bet kuriuo metų laiku, net ir žiemą, tačiau pagal tradiciją sezonas prasideda vėlyvą pavasarį. SPA centrai ir sanatorijos visada oficialiai atsidaro gegužės pabaigos savaitgalį.
Dar vienas pavasariškas paprotys, sutampantis su Valpurgijos naktimi – gegužės medžio ruošimas. Medžio kamienas be šakų ir žievės, išskyrus viršutinę dalį, papuoštas spalvingomis minkštojo popieriaus juostelėmis ir vainiku, centrinėje kaimo ar miestelio dalyje paprastai būdavo statomas balandžio 30 d. arba gegužės 1 d. Gegužės medžio ruošimas susijęs su įdomiu papročiu – naktį medį reikia saugoti nuo gretimų kaimų vyrų, kurie bando jį nukirsti ar nupjauti viršūnę. Priklausomai nuo regiono ir tradicijų, tai gali vykti iki saulėtekio arba iki pirmojo gaidžio giedojimo. Jei pavyks, kaimui bus gėda. Kai kur gegužės medis saugomas iki trijų dienų ir naktų. Gegužės medį dažniausiai ruošia jaunieji kaimo gyventojai. Tai puiki proga smagiai praleisti laiką, susipažinti ar bent jau ištraukti iš spintos ir pravėdinti tautinius rūbus. Ši tradicija ypač gyva Moravijoje.
Kasmetinės Karalių eitynės yra visiškai unikalus renginys. Todėl prieš 10 metų jis buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Tai iškilmingas paradas, kurio pagrindinis veikėjas yra karalius – apie 10-12 metų berniukas ant žirgo, apsirengęs moteriškais tautiniais rūbais. Jį lydi būrys berniukų ant papuoštų žirgų ir sargybiniai su ištrauktais kardais. Ši tradicija ypač puoselėjama pietinėje ir pietrytinėje Moravijos dalyje. Pavyzdžiui, Vlčnove, Moravijos pietrytinėje dalyje, paradas turi daugiau nei 200 metų tradicijas. Kaimo gyventojai sako, kad tai unikali įšventinimo ceremonija, kurios metu į suaugusių vyrų ratą priimami aštuoniolikmečiai vaikinai. Kiekvienas iš jaunuolių tampa karališkosios komandos dalyviu tik vieną kartą gyvenime. Karalių procesija vyksta per Sekmines, kai krikščionys švenčia Šventosios Dvasios nužengimą, bet pati tradicija išliko nuo pagonybės laikų, kai gyvenimo pilnatvės, grožio ir jaunatviškumo šventė buvo siejama su saulėgrįža ir pavasario kulminacija. Dabar Karalių eitynes galima pamatyti Vlčnove paskutinį gegužės sekmadienį. Vyksta ir folkloro kolektyvų pasirodymai, liaudiškos muzikos koncertai, vyno degustacija, amatininkų turgus ir parodos. Karalių eitynes galima stebėti ir kitose Slovakijos regiono vietose (Kunovicėje, Hluke, Kyjove) arba Hanos regione (Doloplazuose, Hropynėje, Kojetine).
Dar viena čekų tradicija – bučinys po žydinčiu medžiu gegužės 1 d. yra tarsi pareiga įsimylėjusioms poroms. Ši tradicija prasidėjo dėl čekų romantizmo poeto Karelio Hyneko Machos eilėraščio „Gegužis“ parašyto 1836 m. Taip pat gegužės 1 d. švenčiama rožinio vyno šventė, kai pirmaujantys Moravijos ir Čekijos vyndariai varžosi gamindami geriausią rožinį vyną. Šį festivalį galite aplankyti, pavyzdžiui, šalia Prahos pilies esančiame Šv. Vaclovo vynuogyne. Gegužės mėnesį Čekijoje prasideda ir kurortinis sezonas, kai svečiams atidaromi Čekijos ir Moravijos SPA centrai ir sanatorijos. Žinoma, šiandien į kurortą – pavyzdžiui, Luhačovicę ar Karlovi Varus – galima atvykti bet kuriuo metų laiku, net ir žiemą, tačiau pagal tradiciją sezonas prasideda vėlyvą pavasarį. SPA centrai ir sanatorijos visada oficialiai atsidaro gegužės pabaigos savaitgalį.
