Hradec Kralovė

Gočaro architektūra – įkvepiantis funkcionalizmas

Auksinė Hradec Kralovės architektūros era prasidėjo XX amžiaus pradžioje, po Pirmojo pasaulinio karo, kai miestui reikėjo naujų kūrybiškų erdvės planavimo idėjų. Tai paskatino architektą Josefą Gočarą sukurti naują miesto planą, kuris dėl radialinio-žiedinio plėtros principo nesensta ir vis dar atrodo moderniai. Garsusis Gočaro projektas apėmė pagrindinės miesto aikštės, mokyklų ir aplinkinių pastatų, vyskupijos būstinės ir rotušės pastato rekonstrukciją. Gočaro pirmtakas ir Moderno stiliaus muziejaus pastato autorius buvo ne mažiau žinomas čekų architektas Janas Kotera. Gočaro ir Koteros originalių ir įvairių projektų dėka Hradec Kralovė buvo pavadinta Respublikos salonu.

Baltasis bokštas ir Šv. Dvasios katedra – įspūdinga varpinė, kuri liečia dangų

Didinga Hradec Kralovės dominantė neabejotinai yra Baltasis bokštas, išdidžiai stovintis miesto širdyje. Jis gavo savo pavadinimą dėl išskirtinio Horžicės smiltainio, iš kurio jis buvo pastatytas, baltumo. Iš 72 metrų aukščio renesansinio bokšto lankytojams atsiveria nepakartojamas vaizdas ne tik į Hradec Kralovę, bet ir į tolimas Krkonošės bei Orlicės kalnų viršūnes. Bokštas pradėtas statyti 1574 m., buvo finansuojamas iš savanoriškų miestiečių aukų. Po septynerių metų ketvirtame bokšto aukšte buvo pakabintas didžiulis aštuonias tonas sveriantis varpas, pavadintas Augustinu.

Visai šalia bokšto įsikūrusi Šv. Dvasios katedra, kurios istorija labai paslaptinga. Bažnyčios įkūrimo aktas iki mūsų laikų neišliko, todėl galima tik manyti, kad katedra buvo pastatyta 1307 metais Čekijos karalienės Elžbietos Ryksos iniciatyva.

Šiuolaikinio meno galerija – gailestingojo dvasininko paveldas

Hradec Kralovės galerija didžiuojasi unikalia Čekijos meno kolekcija, bet jos sandėliuose (skirtingai nuo kitų galerijų) nėra socialistinio realizmo pavyzdžių. Galerijoje galite rasti visą čekų kubizmo kolekciją ir siurrealizmo pavyzdžių nuo XX a. trečiojo iki aštuntojo dešimtmečio. Nuo 1953 m. veikianti galerija įsikūrusi Moderno stiliaus pastate Didžiojoje aikštėje. Įdomus faktas, kad ją sukurti sumanė Hradec Kralovės vyskupas Doubrava, kuris 1919 metais savo testamentu miestui padovanojo savo meno kūrinių kolekciją.

Rytų Čekijos muziejus – nuo ​​mamuto iki puošnaus diržo

Rytų Čekijos muziejus įsikūręs 1913 m. Moderno stiliaus pastate, kurį suprojektavo Josefas Gočaras. Iš pirmo žvilgsnio jis žavi savo monumentalia išvaizda. Pastato planas primena viduramžių šventyklų išdėstymą dėl lotyniško kryžiaus formos. Tačiau išorėje tai grynas Modernas su aiškiais fasado ornamentais, grynomis plytomis ir geometrine segmentacija. Šiuo metu šio didžiausio regiono muziejaus archeologijos, gamtos ir istorijos kolekcijose yra apie tris milijonus eksponatų. Vienas vertingiausių yra brangakmeniais puoštas diržas, kuris, pasak legendų, priklausęs Karolio IV našlei, karalienei Elžbietai.

Kruizai Labės upe – skambant garo mašinos garsams

Garlaiviai yra ypatingas žmonių išradingumo įrodymas XIX amžiuje, kai keliauti lėtai buvo įprasta. Garlaiviai, pavadinti „Primator“ (miesto meras), „Královna Eliška“ (karalienė Elžbieta) arba „Pirátská plachetnice“ (piratų burlaivis), kviečia į valandos trukmės kruizą iš Smetanos pakrantės pro Rytų Čekijos muziejaus Moderno pastatą iki Sanderos hidroelektrinės ir atgal. Pamatyti vaizdingą Hradec Kralovės ir jos priemiesčių peizažą iš upės perspektyvos yra nepamirštama patirtis.

Kur toliau?

Jei turite dieną ar dvi, verta nuvykti į netoliese esantį Tržebechovicę prie Orebo. Vietinio prakartėlių muziejaus kolekcijoje yra garsioji Probošto prakartėlė, žavingiausia ir nuostabiausia Čekijoje. Ji buvo kuriama daugiau nei 40 metų, o darbas buvo baigtas 1926 m. Gimimo sceną sudaro 2000 raižytų medinių elementų. Taip pat verta paminėti renesansinę Častolovicės pilį. Drožinėtos lubos čia tiesiog gniaužia kvapą. Neogotikinė Hradeko prie Nechanicės (Hrádek u Nechanic)  pilis yra nedidelis Anglijos gabalas Rytų Čekijoje. Taip pat rekomenduojame didžiulę Kunėtickos Horos pilį, garsėjančią puikiai išvystyta įtvirtinimų sistema.